Pastiche - 9780253214454

Kultūros teoretikai mato, kad šiuolaikinė visuomenė pasižymi radikaliu įvairių socialinių praktikų hibridiškumu. Per pastaruosius du dešimtmečius menai įvairiais būdais dalyvavo šiuose nevienalytės jungties procesuose, ryškiausiai iš naujo apibrėžiant meninės raiškos žanrą, kuris šimtmečius buvo laikomas nepagaunamu ir pagarsėjusiu: pastiche arba pasticcio. Šiandien labai įtraukiančių minoro žanro apraiškų galima rasti architektūroje, tapyboje, mišrios medijos instaliacijose, filmuose, literatūroje ir performanso režimuose – nuo operos iki roko ir tariamai trivialiuose diskursuose, tokiuose kaip reklaminiai naratyvai. Pastiche yra apie kultūrinę atmintį kaip regėjimo ir rašymo istoriją. Vienas iš estetinį postmodernizmą nuo modernizmo išskiriančių žymenų – autoriui nolens volens kategorijos – tai meninės praktikos, demonstratyviai pasiskolintos iš Vakarų kultūros archyvo, kurią modernizmas, ieškodamas neatlikto, buvo linkęs atmesti. Šiuolaikiniai menininkai yra iš naujo. - nagrinėjant tradicijas, kurias modernizmas nustelbė siekdamas naujojo šoko arba – architektų atveju – tarptautinio stiliaus funkcionalizmo. Atmesdami Bauhauzo paradigmą, architektai du dešimtmečius aktyviai praktikavo citatų ir praeities formų įtraukimo estetiką. Autoriaus argumentui reikšmingas stilius, kuris eina savo eiga, jo dekoratyvinis komponentas, susilpnėjęs bendroje statybos praktikoje visoje žemėje. Architektams grįžtant prie konstruktyvizmo ir jį iš naujo įvertinus, jų žingsnis leidžia istorizuoti postmodernųjį stilių ir tam tikru laipsniu atskirti jį nuo totalizuotos postmodernizmo arba postmodernumo kaip epochos sampratos ir nuo kitų diskursyvių praktikų, tokių kaip, pvz. postmoderni mintis. Tokia diferenciacija įgalina kritiką pažvelgti į pastišų struktūrą įvairiuose menuose kaip į pavyzdinį estetinio postmodernizmo bruožą, kuris, priešingai nei užkietėjęs modernizmas, bendrojoje kultūroje atsiduria už aukšto ir žemo dichotomijos ribų.