Cytoskeleton and Small G Proteins - 9783642636592

Gyvūnų ląstelės labai skiriasi savo formomis, atsižvelgiant į jų fiziologines savybes. Pavyzdžiui, fibroblastinės ląstelės yra tvirtai pritvirtintos prie neląstelinės matricos ir turi plokščią, verpstės formos morfologiją. Neuroninės ląstelės savaime organizuojasi kaip tinklas per sudėtingą dendritų išsišakojimą ir ilgą aksoninį išplėtimą. Poilsio metu esantys periferinio kraujo limfocitai blogai sukimba ir išlaiko sferinę, lygią formą, o makrofagai gamina daug pseudopodalinių plėtinių, susijusių su svetimų molekulių atpažinimu. Be skirtingų organus sudarančių ląstelių morfologijos kintamumo, daugelis ląstelių tipų taip pat dinamiškai modifikuoja savo morfologiją, reaguodami į aplinkos pokyčius, todėl atsiranda diferencinis ląstelių judrumas, migracija, adhezija, poliškumas arba tarpląsteliniai kontaktai. Šį platų ląstelių morfologijos plastiškumą skatina ir palaiko citoskeletas, sudarytas iš trijų tarpusavyje sujungtų aktino mikrogijų, tubulino mikrotubulių ir tarpinių gijų tinklų, kuriuos visus galima surinkti ir išardyti. Per pastaruosius kelerius metus į Rasą panašių GTPazių Rho šeima atsirado kaip pagrindiniai baltymai, tarpininkaujantys tarpląsteliniams signalizacijos keliams, dėl kurių susidaro polimerizuotos aktino turinčios struktūros, tokios kaip raukiniai, lamellipodijos ir filopodijos. Nuo pirmojo RhoA nario atradimo 1985 m., iki šiol žmogaus ląstelėse buvo apibūdinta 13 narių. Dauguma Rho baltymų yra labai konservuoti tarp tokių tolimų rūšių kaip mielės, gleivių pelėsiai, vabzdžiai ir žinduoliai, o tai rodo esminį jų vaidmenį ląstelių fiziologijoje.