Partners for Democracy - 9780195151169

1945 m. Japonija besąlygiškai pasidavė JAV ir jų sąjungininkams, taip pasėdama sėklą, iš kurios išaugs viena sėkmingiausių ir stabiliausių demokratinių valstybių pasaulyje. Amžius, kai dažnai siekiama demokratijos, tačiau retai tai pavyksta, kai žlugusios demokratijos randamos visoje Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, Japonijos transformacija iš visiškai nugalėjusios karinės galios į klestinčią konstitucinę demokratiją pritraukia dėmesį. Ilgą laiką buvo manoma, kad pokario Japonija daugiausia buvo Amerikos sukurta, kad demokratija buvo tiesiog primesta nugalėtai žemei. Tačiau politinė ir teisinė sistema negali ilgai gyvuoti, juo labiau klestėti, jei jai priešinasi patys piliečiai, kuriems ji tarnauja. Išorinis konstitucijos primetimas automatiškai nevirsta konstitucine demokratija, tokia, kokia Japonija mėgavosi pastarąjį pusšimtį metų. Matyt, Japonija, nors ir buvo karinėje okupacijoje, buvo pasirengusi tam, ką turėjo pasiūlyti Vakarai. Ray'us A. Moore'as ir Donaldas L. Robinsonas įtikinamai parodo, kad šalies demokratijos patvirtinimas nebuvo nei ciniškas, nei vien taktiškas. Japonija skyrėsi tuo, kad Japonija ir JAV, kurioms Tokijuje atstovavo užsispyręs ir giliai konservatyvus generolas Douglasas MacArthuras, užmezgė tikrą partnerystę, sumaniai naršydami tarp užkietėjusių imperatoriaus gynėjų, Japonijos komunistų ir buvusių Amerikos sąjungininkų. . Jokio sauso politinių sprendimų ir diplomatinių gestų pasakojimo, „Partneriai už demokratiją“ skamba stipriomis asmenybėmis ir dramatiškais susirėmimais, kurie atvėrė kelią sunkiai iškovotai sėkmei. Štai istorija apie tai, kaip nuniokotoje žemėje – kartais agresyviai ir greitai, kartais sąmoningai ir tik po ilgų diskusijų – buvo sukurta demokratija, kurios šiandien pavydi daugelis kitų tautų.