The Oxford Handbook of International Commercial Policy - 9780195378047

Įžengus į 2010-uosius, pasaulio ekonomika tampa vis labiau integruota. Tarptautinė prekyba sparčiai augo – tai neva nenugalima tendencija, kurią tik laikinai sujaukė 2008–2009 m. pasaulinė recesija. Globalizacija buvo siejama su šalies ekonomine sėkme, o nesugebėjimas atverti rinkų dažnai laikomas ekonomikos stagnacijos priežastimi. Tai prognozuojama ekonomikos teorijos ir patikrinta empiriniais tyrimais. Viena iš prekybos augimo priežasčių yra įspūdingas prekybos barjerų sumažinimas per pastaruosius 60 metų, o būtent daugelio šalių, vadovaujamų JAV, vykdyta liberali prekybos politika. Vis dėlto, ypač dėl ekonominio negalavimo, kuris išliko po Didžiojo nuosmukio, prekybos politikos vaidmuo žiniasklaidoje ir kituose viešuosiuose forumuose tampa vis prieštaringesnis. Prekybos ir užimtumo santykis, taip pat prekybos įtaka pajamų paskirstymui yra didžiulės įtakos nacionalinėms ekonomikoms pavyzdžiai, kurie sukėlė intensyvias diskusijas viešojoje erdvėje. Šie vidaus padariniai labai padeda paaiškinti pastaraisiais metais pastebėtą plačiai paplitusią neigiamą įtaką globalizacijai. Ši kai kurių žinomiausių tarptautinės prekybos ekonomistų pranešimų apimtis tiria ir analizuoja įvairius prekybos politikos aspektus – teorinius, empirinius ir institucinius – taip, kaip to nedaro standartiniai tarptautinės ekonomikos tekstai. Tai daroma per du skyrius: pirmoji dalis apima bendruosius prekybos politikos požiūrius, įskaitant teorinius, institucinius, istorinius ir empirinius indėlius. Svarstomos temos apima bendrą laisvosios prekybos analizę, palyginti su jos alternatyvomis, tarptautinės prekybos sistemos ateitį (įskaitant regioninį prekybos susitarimą zeitgeist), prekybos poveikį užimtumui ir ypatingą žemės ūkio atvejį. Antrąją dalį sudaro konkrečioms šalims ir regionams pritaikytos programos, įskaitant pagrindinių tarptautinės prekybos sistemos dalyvių (JAV, Europos Sąjungos ir Japonijos), mažų, atvirų rinkų (Australija ir Izraelis), didelių besivystančių rinkų ( Kinija ir Indija) ir Pietų-Pietų regioninė grupė (Pietryčių Azijos tautų asociacija).